- klykinti
- klýkinti vksm. Kaimýnė vi̇̀s klýkina sàvo vaikẽlį – tai̇̃p ilgai̇̃ nepriei̇̃na, nenurami̇̀na.
.
.
klykinti — klykinti, ina, ino Als, Ms, Slnt, J caus. klykti 1: Klykini vaiką, o jis paskui naktį iš vygės šoka Grš. Kam tą vaiką klykini? Kp. Vaikiai mergas jau klykina Trk. | refl.: Ko jūs klykinatės kaip maži vaikai? Trk. Jauniškė kuldamos klykinas po… … Dictionary of the Lithuanian Language
išklykinti — tr. išgabenti, išvaryti ką klykiantį: Išklykinau vištas iš daržo Tl. Išvežė nabages, išklykino be jokio gailesio Užv. klykinti; įklykinti; išklykinti; prasiklykinti; suklykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
klykdyti — klykdyti, o, ė DŽ žr. klykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prasiklykinti — sugaišti, praleisti laiką su rėkiančiu, klykiančiu (kūdikiu): Dėl daržo Juras paaiškino: pati su tuo mažu prasiklykino, spėjo lysvę kopūstų pasodinti, ir viskas P.Cvir. klykinti; įklykinti; išklykinti; prasiklykinti; suklykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
suklykinti — caus. suklykti 1: Paėmęs mergai įgnybė… Dar kelis sykius suklykino Žem. klykinti; įklykinti; išklykinti; prasiklykinti; suklykinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įklykinti — tr. įrėkinti: Dieną įklykinat vaiką, tai jis naktį nemiega kaip reik Grš. klykinti; įklykinti; išklykinti; prasiklykinti; suklykinti … Dictionary of the Lithuanian Language